Trys dalykai apie dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą, kuriuos privalai žinoti

Source: Artificial Intelligence on Medium

Trys dalykai apie dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą, kuriuos privalai žinoti

Ar žmonėms pavyks sukurti dirbtinį intelektą, kuris pranoks patį žmogų? Ar kibernetinis saugumas yra (ne)sudėtingas technologijų reiškinys? Kas yra atsakingas už asmeninius duomenis: žmogus ar kažkas kitas? Šiandien nei dienos neįsivaizduojame be technologijų: naudojame įrenginius nuo mobilaus telefono iki išmanaus automobilio. Ką tai turi bendro su kibernetiniu saugumu ir dirbtiniu intelektu? „Turing School vadovas Lukas Kaminskis pasidalijo 3 pamokomis, kurias turi žinoti kiekvienas.

Lukas Kaminskis | „Turing School“ asmeninio archyvo nuotrauka

Profesija vs dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence) yra mašinų atkartojamos žmogiškojo intelekto funkcijos. Mašinos išmoksta šias funkcijas, taikydamos mašininį mokymąsi (angl. Machine Learning). Mokslininkai klasifikuoja, kad yra trys dirbtinio intelekto tipai: Artificial Super Intelligence (ASI), Artificial General Intelligence (AGI), Artificial Narrow Intelligence (ANI). Šiuo metu nėra sukurta nei ASI ar AGI sistemų. ASI yra hipotetinis aukščiausio lygio intelektas, kuris gali pranokti šviesiausių ir gabiausių žmonių protus. AGI yra taip pat hipotetinis mašinos intelektas, galintis suprasti ar išmokti bet kokią intelektualinę užduotį, kurią gali atlikti žmogus. Šiuo metu egzistuojantis ir funkcionuojantis AI tipas yra AGI, kitaip vadinamas Silpnuoju intelektu. Pastarasis įgyvendina ribotą proto dalį, sutelktą į vieną siaurą užduotį. Buvęs „Google“ vadovas Ray Kurzweil teigia, kad 2020 m. yra 50 proc. tikimybė, kad bus sukurtas Artificial General Intelligence. Ką tai reiškia? Viskas vyks dar greičiau, negu galime įsivaizduoti. Jau dabar ypatingas dėmesys yra skiriamas ne tik profesinėms žinioms, tačiau įgūdžiams, kurie yra susiję su informacinėmis technologijomis. Pirmojo tipo dirbtinis intelektas jau yra mūsų visuomenėje ir tą galime akivaizdžiai pastebėti automatizuotose procesuose. Automatizacija pirmiausia prasidėjo tuose darbuose, kurie yra mechaniški, pasikartojantys ir turi daug duomenų. Pirmiausia tai paveikė kasininkus, duomenų rinkėjus, vėliau — vairuotojus ir sritis, reikalaujančias fizinės jėgos. Pavyzdžiui, nuvykę į bet kurį gamybos sektorių, rastumėte bent vieną mašiną, kuri atlieka darbą už žmogų, tarkime, automatiškai perkelia, sudėlioja ir suskaičiuoja produkciją. Rekomenduoju ateityje renkantis arba keičiant profesiją pirmiausia pagalvoti, ką mėgstate labiausiai ir kuo domitės. Tuomet galimybės ir įrankiai pasiekti geriausią rezultatą atsiras savaime, reikia tik mokėti tuo naudotis. Be to, kad ir kiek dirbtinio intelekto lygių pasieks žmonija, svarbu žinoti, jog turimų žinių ir kūrybiškumo jokios technologijos nepakeis.

Tvarkingi rašomojo stalo stalčiai = tvarka kompiuteryje, telefone

Du programišiai 1994 m. įsilaužė į Pentagono sistemą ir sužinojo daugiau negu šimtą slaptažodžių, nors buvo vos 16 ir 21 metų amžiaus.

Pirma, tai yra pavyzdys, kad nėra svarbu kiek tau metų, žinios — pranašumo rodiklis bet kuriame amžiuje. Antra, kibernetinės atakos šiuo metu labai dažnas reiškinys: šiandienos karai, įsilaužimai, vagystės, manipuliavimas duomenimis kibernetinėje erdvė

Photo by Mia Baker on Unsplash

Skaitmeniniai įgūdžiai

Visi mes esame skirtingi, tad skiriasi ir mūsų mokymosi poreikiai bei polinkiai. Tikrai žinau, mokymasis mintinai, nėra sprendimo būdas. Taip yra slopinamas kūrybiškumas, nėra mąstoma bei ugdomi tik mašininiai įgūdžiai. O kai ir prieš tai kalbėjome apie dirbtinį intelektą, tokių įgūdžių ateityje neprireiks. Mes mokomės atrasti problemą, ją suprasti ir sukurti jai sprendimo būdą (kaip ir kiekviena informacinių technologijų sistema). O tai yra skaitmeniniai įgūdžiai. Nereikia būti pabaigus mokslus, kad juos jau dabar galėtum lavinti. Tai pravers kiekvienoje pamokoje — galbūt sukursi kompiuterinį žaidimą, kuris padės pasiruošti tos pamokos kontroliniam darbui arba loginę seką, kad suprastum, o ne „iškaltum“.

Tiek sukurti programą, kuri padės išspręsti, kad ir buitinę problemą, tiek mokėti ja naudotis ir išmokyti kitus, yra skaitmeniniai įgūdžiai. Mano nuomone, tai — ateities įgūdžiai ir nėra skirtumo ar planuoji tapti programuotoju, ar gydytoju, ar eismo inžinieriumi, visas profesijas jau dabar apjungia informacinės technologijos.

Photo by Olav Ahrens Røtne on Unsplash

Jei nori sužinoti daugiau, prisijunk prie ES finansuojamo projekto „Prisijungusi Lietuva“. Kartu su šiuo projektu mes organizuojame akademinės valandos užsiėmimus moksleiviams apie kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą visoje Lietuvoje. Iki šių metų birželio mėnesio pabaigos suplanuoti dar 80 nemokamų užsiėmimų Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio apskrityse. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą „Prisijungusi Lietuva“: www.prisijungusi.lt